Aš jaučiu kaip mano mintys slūgsta

Aš jaučiu kaip mano mintys slūgsta,
Aš jaučiu kaip man rutinos trūksta.
O gal rutina nužudo mus?
Paima mūs laimę ir dalina ją perpus?

Aš noriu nejudėti niekada,
Noriu būti čia, su tavimi.
Ir nieko blogo man tada,
Jei tu naudosies manimi.

Nes aš ne tiek daug vertas,
Tad ir pats save taip pat matau.
Kaip šuva be perstojo nušertas,
Savo problemas sakau.

Nušertas pinigais ir laime,
Nesivalkiojantis patvoriais kaime.
Tad problemų neturėjęs,
Neliesk tu žemės motinėlės.

Neliesk, nes ji ne tavo.
Tokie ne vieną kart mane apgavo...
Tokie švieži ir nepatyrę,
Pirma kart pamatę zylę.