Ateitis ir praeitis, argi ne tas pats?
Keliautojas laiku, visada tą patį ras.
Ar žmogus bus, o gal ir ne,
Visur tokia pat depresija.
Mes bandom ją apeit ar ignoruot,
Bet taip, kaip lengva mums pastot,
Taip sunku išvengt tiesos,
Nors ir visai uždaros.
Kodėl negalime stovėti vietoj?
Kodėl mes turim būt šitoj karietoj?
Man jau bloga nuo gyvenimo,
Man reik sustot, išlipt ir nepamiršt jo...
Visur ir visada prasmės nebuvo,
Bet kai tavo mama žuvo,
Tau mintis tik tai tada atėjo,
Kad pasaulis žmogui baimę sėjo...