Kai aš naktį tavo globy prabundu,
Ir visus atsakymus randu,
Didžiausiom gyvenimo paslaptim,
Ir būnu tuomet su viltim...
Viltim, kad niekur tai nedings.
Ir atsibudęs šalia tavęs aš žinosiu,
Tai, kas niekados nemirs,
Tai, dėl ko tau bučinį duosiu.
Tačiau kiekvieną naktį vis iš naujo,
Pametu tai ir atrandu...
Vienintelė konstanta, meile, tai tu,
Nenoriu, kad tarp mūsų būtų kraujo...
Kraujo emocinio ar fizinio,
Nelabai svarbu.
Svarbu tik tai, meilut,
Ką aš dėl tavęs randu.