Meilės kupinas žmogus...
Kas tai per ironija?
Kai visos viltys savos žus,
Tada tik dings šita agonija.
Netyčia sutikau aš vieną tokį,
Meilės kupiną ir liūdną,
Pabaigs jau tuoj jis savąjį gyvybės šokį...
Kodėl man tokios mintys bunda?
Kodėl aš toks esu?
Nežinau, bet neįrodysiu savu pasu.
Slypi viskas gan giliai tam žmoguje,
Ir nesimato visko saulės šviesoje.
Tad norint jį suprasti, ar su juo bendraut,
Teks visas nežmogiškas mintys nušaut
Ir iš jo pasitikėjimą išraut.