Kai kitų žmonių mintys,
Iš lėto, bet nesustojant.
Kai jausmai iš išorės kyla
Ir patenka į vidinę tylą.
Kai žmonės lyg ir supranta,
Tačiau prasmės tavo žodžiuos neranda.
Kai akys aplinkuj kiekvieno,
Už bausmę skaudesnės tėvo.
Meilės kupinas žmogus...
Kas tai per ironija?
Kai visos viltys savos žus,
Tada tik dings šita agonija.
I'm seeing memories of tuesday,
Although of one that's yet to come.
I'm seeing glimpses of that one day,
That is kind of just a bum.
Jaučiuosi aš kaip milžinas vienutėj,
Nežinodamas nei kas jis toks, nei savo dydžio.
Ir užsidaręs jis savoj širdutėj,
Ieškodamas savo pasauly plyšio.