Poetry

Kai aš naktį tavo globy prabundu,
Ir visus atsakymus randu,
Didžiausiom gyvenimo paslaptim,
Ir būnu tuomet su viltim...

Aš noriu žinoti ką tu jauti,
Aš noriu skęsti kai tu plauki...
Tu nori plaukti kartu su manim,
Tu nori, kad aš dalinčiaus jausmų dalim...

Kai kitų žmonių mintys,
Iš lėto, bet nesustojant.
Kai jausmai iš išorės kyla
Ir patenka į vidinę tylą.
Kai žmonės lyg ir supranta,
Tačiau prasmės tavo žodžiuos neranda.
Kai akys aplinkuj kiekvieno,
Už bausmę skaudesnės tėvo.

Meilės kupinas žmogus...
Kas tai per ironija?
Kai visos viltys savos žus,
Tada tik dings šita agonija.