Poetry

Nebežinau aš ką daryt,
Nors niekada ir nežinojau.
Ką tau apie mane manyt?
Gerų žodžių aš bijojau.

Aš kartais žodžių jokių nerandu,
Kai plaukus tavuosius pirštais suku.
Jausmai manyje užgožia tikrovę
Ir skatini, meile, tu jų įvairovę.

Labas, Auste, kaip laikais?
Ar neprailgo gyvenimas tavasis
Momentais visiškai menkais?
Ar esu aš tau ta skanioji žuvis,
Po sparnu paslėpta grobiosios žuvėdros?

"Viskas bus gerai" pasakė man žmogus.
Ar jis mato ateitį kaip sinoptikas orus?
Kodėl tokios idėjos stiprios, bet idiotiškos,
Žmonėm kyla, kurie patyrę to nėra niekados?

Šmeižtas baudžiamas visuomenės,
Prie pat su prievartavimu mergelės,
Turėtų būt ir ne žemiau,
Nes tai nusikaltimas nemažiausio lygio,
Ir kasa žmones prie duobės nuo vingio.