Šmeižtas baudžiamas visuomenės,
Prie pat su prievartavimu mergelės,
Turėtų būt ir ne žemiau,
Nes tai nusikaltimas nemažiausio lygio,
Ir kasa žmones prie duobės nuo vingio.
Vingio, sulyg gyvenimo tekmės,
Viskas gerai, kol nematai tau iškastos duobės.
Niekas kaltinimų nepastatė,
Bet užtat dramininkai atrašė:
"Taip gyvent mums patogiau,
Su dramom mūs gyvenimas einasi smagiau..."
Bet nepakelsiu aš tokių žmonių,
Gyvenki nuobodžiai, bet bent teisingai.
Ir aš nuo kalno į tas bulves žiūriu,
Gyvenu be dramų - užtat laimingai.
Patart galėčiau tau ta patį,
Kol šiknos elektra dar nekratė.
Taip kad įrodžiai ne galimai,
O patys pirmi turi būt pagarbiai...
Ne po idėjų naujų, ar apmastymų,
Nesislėps melas po tavo sklastymu,
Prieš gyvenimui dužtant į šipulius.
Teisę kalbėt tu turi, tik tiesą, ne šmeižtą,
Kitaip greitai teks nutraukti tau betkokią veiklą.
Ar matai pasaulyje ant kiek gražiau,
Kai pedikų tokių kaip tu mažiau?